viršingas

viršìngas, -a adj. (1) 1. BTŽ460 viršuje esantis, viršutinis: Viršingas užmazgas P. 2. Bržr vyriausias pagal pareigas, viršiausias: Ponbutis išsirinko savo pirmamjam surinkime sau į viršinguosius vėl tus pačius ikšiol tam paskirtais buvusius ponus LC1880,44. Jis po tam ant anos žemės pastotų viršingiausiuoju Kel1881,65. 3. KŽ, Trk svarbus: Nors kavoje ir arbatoje viršingiausia dalis ta pati, vienok tarp tų dviejų gėrimų yra skirtingumas V.Kudir.

viršìngai adv. KŽ.